Konkurencija internete
2011-04-17 / Tomas Žilinskas / Komentarai: 0
Nuo 1989 m. kovo, kuomet britų inžinierius ir informatikas Tim Berners-Lee kartu su kolegomis davė pradžią pasauliniam WWW tinklui, įvyko
daugybė permainų.
Ne tik
neįtikėtinu mastu tebeauga tinklalapių skaičius, bet ir evoliucionavo pirminis WWW tikslas. Vos per keletą metų internetas sugebėjo pakeisti
žmonijos verslo ir bendravimo įpročius. Pasaulis sumažėjo. Jei pradžioje mokslininkai entuziastingai džiaugėsi galimybe dalintis moksline
infomacija su kolegomis visame pasaulyje, šiandien, deja, susikoncentruota, kaip interneto turinį paversti pinigais – parduoti prekę ar
paslaugą. Juk su itin nedidelėmis investicijomis bet kas panorėjęs gali turėti savo internetinę svetainę – milžiniška erdvė, o tuo pačiu
ir rinka tapo atvira visiems.
Ir namų šeimininkė, supermamų forume ar savo internetiniame dienoraštyje pasakojanti, kokie skanūs vakar gavosi vištienos kepsneliai, ir verslininkas, ką tik atidaręs savo internetinę parduotuvę, ir naujienų portalas bei pasaulinio lygio kompanija tikisi, kad jų internetiniuose puslapiuose kažkas lankysis. Vieni tik tikisi, kiti tuo tarpu investuoja daugiaženkles sumas į lankomumo didinimą. O konkurencija internete sparčiai auga kartu su didėjančių tinklalapių skaičiumi. Paradoksas - neretai interneto verslininkams tenka varžytis net su apie tai nieko neįtariančiomis namų šeimininkėmis...
Internetas – lobynas ar savartynas?
Ar teko paskutiniu metu internete ieškoti kažkokios specifinės informacijos anglų kalba? Turbūt pastebėjote, kad neretai pirmosiose Google paieškos pozicijose vietą išsikovoja tinklalapiai su beverčiu turiniu, skirti kažką parduoti ar tiesiog kimšte prikimšti reklamos, tikintis, kad ant jos kažkas paspaus. Taigi nors Google visomis išgalėmis stengiasi su tuo kovoti, kartu su milžiniškais tempais internete augančiais informacijos kiekiais didėja ir problema rasti tai, ko iš tikrųjų ieškote, ypač anglų kalba.
Konkurencija internete. Kiek pasaulyje yra internetinių svetainių?
Nors klausimas atrodo ganėtinai paprastas, deja, į jį atsakyti galima tik labai apytiksliai. Interneto niekas griežtai nekontroliuoja, todėl tokios apskaitos nėra. Antra vertus, sunku ir apibrėžti, kas yra internetinė svetainė – ar kiekvieną facebook paskyrą ar wordpress.com, livejournal.com ir kituose panašiuose portaluose rašomą dienoraštį reikėtų skaičiuoti kaip atskirą tinklalapį? Nors domenas tas pats, bet turinys gi gali būti visiškai unikalus.
Vienas iš patikimesnių tokios statistinės informacijos
šaltinių galėtų būti „Netcraft Web Server Survey“ projektas, nuo 1995 m. tiriantis internete per http pasiekiamus serverius (hosts arba host
names, angl.). Netcraft serveriai analizuoja interneto svetainių pradinius puslapius ir lygina su kitais, kuriuos aptinka tuo pačiu IP
adresu, todėl skirtingo turinio svetaines išskiria atskirai. Tokias svetaines „Netcraft“ vadina aktyviomis. Kad būtų lengviau įsivaizduoti,
pasinagrinėkime pavyzdžius: www.kazkokstinklalapis.lt ir shop.kazkokstinklalapis.lt bus priskaičiuotos kaip dvi atskiros
svetainės. Jei jų tituliniai pateikia kažkokią informaciją lankytojui ir yra skirtingi, abi svetainės bus priskaičiuotos kaip
aktyvios.
Štai 2011 m. kovo mėn. tyrimo metu buvo aptikta daugiau nei 298 milijonai internetinių svetainių – net 13 milijonų daugiau nei prieš mėnesį. Iš jų su besiskiriančiu turiniu– daugiau nei 105 mln. Atitinkamai vasario mėnesio tyrimo metu buvo aptikta beveik 285 milijonai internetinių svetainių, iš jų 97 milijonai – su besiskiriančiu turiniu. Diagramoje matome, kad 2010 m. prasidėjo ypač staigus augimas. 2010 m. gruodžio tyrimo metu buvo aptikti 255 milijonai svetainių, iš kurių 92 milijonai su skirtingu turiniu. Matome, kad vos per tris mėnesius atsirado beveik 44 milijonai svetainių visame pasaulyje, nors tik ketvirtadalis iš jų - su unikaliu turiniu. Sutikite, tai milžiniškas šuolis nuo 1995 metų, kuomet interneto svetainių skaičius perkopė pirmąjį milijoną.
Kodėl taip skiriasi bendras ir aktyvių svetainių skaičius? Neretai į tą pačią svetainę yra nukreipiami keli skirtingi domenai. Taip pat kaip neaktyvios svetainės priskaičiuojamos ir tos, kurios dar nesukurtos. Pavyzdžiui, vos užregistravus domeną, svetainių talpinimo (hostingo) bendrovės vietoj būsimos svetainės dažnai rodo standartinį pranešimą apie tai, kad adresas paruoštas naudojimui. Panašius tinklalapius rodo ir domenų perpardavinėtojai – apsilankius rodomas pranešimas, kad šis adresas parduodmas. Tokių pavyzdžių yra daug, ir „Netcraft Web Server Survey“ stengiasi tokius atpažinti. Diagramoje matome, kad bendras svetainių skaičiaus augimo šuolis itin pastebimas per paskutinius metus, kai tuo tarpu aktyvių svetainių skaičiaus augimas yra gana tolygus.
Visgi problema su tokių skaičiavimų patikimumu yra ta, kad sunku pasakyti, ar „Netcraft Web Server Survey“ interneto skeneriai prilygsta, tarkim, Google paieškos robotams. Labai tikėtina, kad nepriskaičiuoja nepopuliarių svetainių - tų, į kurias nėra nuorodų iš kitų svetainių, todėl tiesiog negali žinoti apie jų egzistavimą. Na, ir dėl to, kad tokiu būdu kaip atskiros svetainės nėra įskaičiuojamos tos, kurios neturi atskiro domeno ar subdomeno. Taigi facebook.com ar net myspace.com svetainė, kur vartotojai gali susikurti labai vienas nuo kito besiskiriančius puslapius, į „Netcraft“ statistiką patenka kaip viena svetainė.
Kiek pasaulyje užregistruota domenų?
Kitas, nors ir dar mažiau tikslus, būdas svetainių skaičiui sužinoti – suskaičiuoti, kiek pasaulyje yra užregistruotų aktyvių aukščiausio lygio domenų. Deja, norint tai sužinoti, tektų gerokai pavargti, nes panašu, kad pilnos apibendrintos informacijos nėra. Antra vertus, domenų skaičius dėl jau išvardintų priežasčių nesutampa su unikalių svetainių skaičiumi. Bet visgi žvilgtelėkime į kai kurių domenų registravimo statistika:
2011 m. vasario mėn. duomenys:
|
|
|
Pastaba: tai ne visų egzistuojančių domenų statistika.
.lt domenai. Konkurencija lietuviškajame internete.
Vienas iš tų nedaugelio dalykų, kuriais gali pasidžiaugti Lietuvos verslininkai – santykinai nedidelė konkurencija lietuviškajame internete. Jei šį tekstą skaitote radę per Google, vadinasi, ir mano pastangos taipogi atsipirko (nesupykite – straipsnį parašiau pats remdamasis savo darbo šioje sferoje patirtimi bei kitais patikimais šaltiniais).
2009 metų balandžio 6 dieną įkurtų .lt domenų skaičius pasiekė 100 000, o lygiai po dviejų metų – jau 127524.
2008 metais Kauno technologijos universiteto Informacinių technologijų plėtros instituto atlikta .lt subdomenų naudojimo analizė parodė, kad gana didelis .lt domenų skaičius (86%) turi veikiančias interneto svetaines. Deja, tyrimas neparodo, kiek interneto svetainių buvo naudotinų, o kiek tik vieno puslapio informacinių ar reklaminių tinklalapių. Be abejo, kadangi nuo tyrimo datos praėjo jau nemažai laiko, situacija galėjo gerokai pasikeisti.
Svetainių skaičius neparodo tikrosios konkurencijos internete
Google laikosi politikos savo paieškos rezultatuose rodyti rezultatus iš skirtingų svetainių, pirmajame rezultatų lape retai kada pamatysite tos pačios svetainės atskirus puslapius paminėtus daugiau nei 2-3 kartus. Tačiau visgi tikrąją konkurenciją parodo ne bendras internetinių svetainių skaičius, o visų svetainėse esančių, Google suindeksuotų puslapių skaičius.
Galbūt girdėjote juokelį, kad nors lietuviai žino, kad visus atsakymus ras supermama.lt forume, bet iš įpročio vis tiek prieš tai pasitikrina ir per Google. Juokinga, bet tame yra dalelytė tiesos. Neabejoju, kad naudodamiesi Google pastebėjote, jog kažko ieškant neretai kaip rezultatai pateikiami ir puslapiai iš įvairių diskusijų forumų ir asmeninių tinklaraščių (blogs, angl.), t.y. rodomi puslapiai, kurie sudaro mažytę dalį internetinės svetainės, kurioje jie patalpinti. Priklausomai nuo populiarumo, diskusijų forume gali būti dešimtys, šimtai tūkstančių ar net milijonai puslapių. Štai paminėtos supermama.lt svetainės su jos visomis rubrikomis Google suindeksuota daugiau nei 1,56 mln. puslapių! Vos mažiau nei delfi.lt (1,93 mln.)
2011 m. balandžio 17 d. Google buvo suindeksavusi 161 mln. puslapių lietuvių kalba, esančių svetainėse su .lt domenais. Dar 94 mln. lietuviškų puslapių suindeksuota svetainėse su .com domenais, 38,5 mln. - .eu, 14,5 mln - su .org, 7 mln. - .net, 3,7 mln. - .info. Taigi jau priskaičiavome daugiau nei 318 mln. lietuviškų puslapių! Dar kažkiek milijonų jų yra ir svetainėse su kitokiais domenais. Skaičius įspūdingas, bet ir toliau sakau, kad konkukurencija lietuviškajame internete yra santykinai nedidelė, lyginant su situacija anglakalbėse svetainėse.
Akivaizdu, kad šitiek puslapių į 10 taip trokštamų pirmųjų pozicijų pirmajame Google paieškos rezultatų lape sutilpti negali. Tai kaip tuomet nusipelnyti Google palankumą? Galbūt pasidarys aiškiau perskaičius pažintinį straipsnį apie SEO.
Draudžiama straipsnį ar jo dalį be raštiško sutikimo publikuoti kitose interneto svetainėse.
Komentarai: 0

